- usnė
- ùsnė sf. (2) NdŽ, DŽ1, Jz, Grnk, usnė̃ (4) K.Būg, Š, NdŽ, KŽ; SD1115, SD230, P, N, M, Rtr, LBŽ žr. usnis: 1. Josis visas daržas ažaugę ùsnėm LzŽ. Javuose tik vienos ùsnės Gs. Be pūdymo ùsnių neišnaikinsi Ėr. Bulvės da neišlindusios buvo, ùsnės jau buvo Krž. Užeina tom balandėm, tom ùsnėm, tai dar užsėja kitus laukus Dg. Kurgi daržas tavo, vien ùsnės tesmato Skp. Ùsnės labai auga, jos badosi Dv. Ir ùsnė gražiai išrodo JnšM. Kuliant ùsnės visas rankas subadė Sv. Usnáitė subadė kojos apačią Lkv. Ir svyra usnė, kelio dulkių apnešta, ir ją sumindo pakeleivio kojos B.Braz. ║ Ùsnė į koją įlindo Pc. Šiemet ùsnių buvo rankos prilindę, dabar va tik paskutinė ùsnė išpuvo Mžš. 2. Dagiliukas ant ežių, ùsnė laukuose Sdb. Ka su rasa, ùsnė y[ra] minkštesnė rauti End. Dagius ir usnes ji (žemė) tau augins ir žoles lauko valgysi BPII412. Erškėčiai ir ùsnės teip gražiai pražysta DP303.
Dictionary of the Lithuanian Language.